Odos raginis sluoksnis sudarytas iš korneocitų, tai yra galutinai diferencijuotų keratinocitų bei tarpląstelines ertmes užpildančių lipidų.
Tarpląstelinė lipidų matrica sudaryta iš trijų pagrindinių lipidų klasių: keramidų, cholesterolio ir laisvųjų riebalų rūgščių.
Labiausiai paplitę - keramidai, jie sudaro apie 40% odos raginiame sluoksnyje esančių lipidų, 25% cholesterolio, 10–15% laisvųjų riebalų rūgščių ir kt.
Emolientai, dažniausiai lipidai ir aliejai, skirti odai sušvelninti, suminkštinti bei sulyginti. Jie užpildo ertmes tarp korneocitų, sulygina jų kraštus, dalinai gali pakeisti prarastus odos raginio sluoksnio lipidus. Dėl šios priežasties ir vizualiai galime matyti pasikeitimus, kaip sulyginamas šiurkštus, nelygus odos paviršius.
Įdomu, jog natūralūs arba sintetiniai keramidai kosmetikos gamyboje yra pakankamai brangūs ingredientai, todėl dažnai gali būti keičiami pseudokeramidais.
Ilgos grandinės sočiosios riebalų rūgštys, pavyzdžiui, stearino, linolo, oleino ir lauro rūgštis, natūraliai randamos palmių aliejuje, kokosų aliejuje ir vilnos riebaluose. Jos gali daryti įtaką odos fiziologijai ir patologijai dėl savo poveikio odos barjerinėms funkcijoms, ląstelių signalizacijai ir kt. Tačiau, svarbu atkreipti dėmesį, jog kai kuriems odos tipams, ypač su padidėjusiu sebumo produkcijos kiekiu ar polinkiu į aknę, gryni ar dideliais kiekiais kosmetikos produktuose sutinkami palmių, kokosų aliejai ar vilnos riebalai gali netikti, būti komedogeniški, ypač nenuplaunamose priemonėse.
Kai kurie emolientai taip pat pasižymi daline okliuzinė funkcija ir gali sulėtinti transepiderminį vandens praradimą.
Emolientų pavyzdžiai:
•Daržovių/vaisių aliejai (ne eteriniai)
•Kaprilo / kaprio trigliceridas
•Keramidai
•Cholesterolis
•Riebiųjų rūgščių esteriai
•Riebieji alkoholiai
•Skvalanas/skvalenas
•Riebalų rūgštys
