Odos valymas yra būtinas norint išlaikyti odos sveikatą ir prisidėti prie jos išvaizdos. Ant odos paviršiaus randami nešvarumai susideda iš prakaito, sebumo ir jo skilimo produktų, negyvų odos ląstelių, naudojamų kosmetikos ir asmens priežiūros produktų likučių, dulkių ir kitų ore esančių aplinkos nešvarumų. Daugelis šių junginių netirpsta vandenyje, todėl plauti odą paprastu vandeniu nepakaktų nešvarumams pašalinti.
Kokie prausikliai bebūtų svarbūs, tačiau juose esantys surfaktantai negali atskirti ant mūsų odos paviršiaus esančių nešvarumų nuo sudėtinių odos raginio sluoksnio komponentų.
Tad prausimo metu gali būti pašalintas ne tik prakaitas, sebumas ar makiažo likučiai, tačiau kartu nuvalyti lipidai, kaip cholesterolis, keramidai, taip pat baltymai bei natūralūs drėkinimo faktoriai (NMF), kaip šlapalas, aminorūgštis. Tokiu būdu gali būti sutrikdyta odos raginio sluoksnio struktūrą bei susilpninta odos barjerinė funkciją, padidėti transepiderminis vandens netekimas, kas nulemia ir odos dehidrataciją.
Be kita ko, prausikliui pažeidus odos apsauginį barjerą, sutrikdžius atsinaujinimo procesus, padidėja sudirginimo bei alerginių reakcijų tikimybė, kurią gali sukelti kitos prausiklio sudedamosios dalys, pavyzdžiui, konservantai ar kvapieji junginiai.
Taigi, visų pirma - kas yra surfaktantai?
Surfaktantai, dar vadinami paviršinio aktyvumo medžiagomis (PAM) yra monomerai turintys hidrofilinę galvutę ("mėgsta" vandenį) ir hidrofobinę uodegėlę ("mėgsta" aliejus). Tokia struktūra leidžia sumaišyti tarpusavyje paprastai nesimaišančius ingredientus (pvz. tirpius vandenyje ir tirpius riebaluose), taip atsiranda valantis produkto veikimas. Galvutės turi funkcines grupes, pagal kurias charakterizuojami surfaktantai bei nuo to priklauso jų savybės.
Jie yra ypač svarbūs, nes surfaktantai yra bet kokio prausiklio veikimo pagrindas, tačiau, kartais prastai suformuluotuose produktuose jie gali tapti šiurkštūs odai, prisijungti prie odos raginiame sluoksnyje (stratum corneum) esančių baltymų (pvz. keratino), kartu su nešvarumais pašalinti natūralius lipidus (pvz. cholesterolį, keramidus), taip gali būti pažeidžiamas apsauginis barjeras, sukeliamas odos sausėjimas.
Be kita ko, įdomu pastebėti, jog anijoniniai surfaktantai, gali sąveikauti su odos raginiame sluoksnyje esančiais baltymais, prisijungę prie jų, gali priversti juos pakeisti formą, padidėti. Būtent tai didžiąją dalimi, o ne aliejų praradimas ar prausiklio pH, gali sukelti odos sausumo, tempimo jausmą po prausimo.
Dėl šių priežasčių surfaktantų supratimas yra pirmas žingsnis renkantis švelnų bei efektyvų prausiklį!
Jūsų patogumui paruošėme pavyzdinę prausikliuose sutinkamų surfaktantų klasifikaciją:
| Tipas | Apibūdinimas | Pavyzdžiai |
| Nejoniniai |
|
|
| Anijoniniai |
|
|
| Amfoteriniai |
|
|